tė

tė̃ prt. K.Būg(Kv, Ms, Ds), NdŽ, FrnW, Yl, Plt, Švnč žr. 4 te 1: Tokios geros pamuilės, tė̃ da muno kuskelę išplauk Užv. Tėvai, tė̃, išgerk KlvrŽ. Tė̃, rink bulbes Grd. Paskutinį sykį sakau, tė̃, pasidžiauk! Lkv. Tė̃ savo tą prakeiktą kroklį, benga auses užspengti! DūnŽ. Tė̃ peilį i kaišk grobus Krš. Tė̃, imkias tas uogas, šaltai laikytos, gerai suvirintos Rdn. Tė̃, ka jau teip nori, imk! Trk. Tė̃ tė̃, meldžiamoji, atiduodu, tik nežlembk! Žem. ^ Tė̃ – tei giminė, ka duok – tei subinė (duodi – esi giminė, prašai duoti – nuo tavęs nusisuka) DūnŽ. Slinki, tė kiaušį. – Sako: – Ar nuluptas? S.Dauk. Slinki, tė kiaušį. – A nuluptas yr? – Ne. – Mesk par torą Plt.